Žiurkėnų atminimas.

Suprantu, bet tai gan sunki tema žiurkėnų augintojams kadangi mesatsisveikiname su savo mažaisiais gyvūnėliais ir siūlyčiau jums nesidrovėti papasakoti savo žiurkėno kelią nuo gimimo iki mirties

As turejau žiurkėna vardu Koda. Jis buvo mano pirmasis. Kai buvo 2 metukų, kažkaip įkišo tarp narvo durelių koją ir ją susilaužė, o po to, gal kad netrukdytų nusigraužė. Veterinaras nei kai susilaužė, nei kai nusigriaužė nieko nepadėjo. Kai buvo ketverių mirė, tikrai ilgaamžis ir mirė iš senatvės. Buvo labai geras ir meilus Ir bėje mirė per Vėlines.

Gaila uzjauciu

Užjaučiu.

Užjaučiu

Na Net nezinau Ar jums Bus idomu ,bet aš turuejau Smilpele Gyveno 2 metus Ir viena syki Kai valojosi Skelija Sustojo Ir išgriuvo .Pamaciau ,Kad Ji numire Ir artimiausiu laiku nusipirkau dziungarijos Zurkena

Užjaučiu.

Mano ziurkenas buvo vardu Dziugas . Jis buvo mano pirmasis gyvunelis , buvo judrus , megdavo daug pavalgyti , pamiegoti , bet jis sirgo kazkokia liga , nes plikdavo pilvelis jo , seip jis yra kitoks nei kiti ziurkenai , nes nei jis namelyje miegodavo , nei guolius sukdavosi ar pns . buvo toks liudnas , as ji paturejau 6 menesius kol galiausiai vakar numire .

Su didziausia Uzuojata tau

Dekui .

Didelė užuojauta

Didelė užuojauta

Užuojauta.

Maniškė Smiltė mirė nuo: pieno liaukos auglio

Mano augintiniu atminimai:
Auginau žiurkytę, ji buvo 2 spalvų balta ir juoda.Galva ir galas balta, vidurys juodas.turėjo ilgą uodegą. Gyveno pas mane apie 3metus. Buvo graudu....
MJi mirė kai man buvo 6 metai. Aš buvau lauke ir žaidžiau su draugais, buvo atvažiavusi pusseserė ir ji paklausė:
- Ar žinai, kad netekai šeimos nario?
As labai pradėjau verkti kieme prie draugų, draugeliai pradėjo guosti mane.....
Grižusi namo klausiau tėvų:
- Ku mano žiurkytė? kur?
Jie tarė, kad jos nebėra.
Valgydama pietus, aš negalėjau valgyti nes labai labai verkiau.... Tai buvo mano pirma netektis......

Pusseserė atidavė smiltpeles jos pas mane gyveno 3metus. Mirė 2010-08-.... Grižusi iš mokyklos, ėjau duoti joms maistą, maniau juos miega, pajudinau narvą - juos nejuda, pradėjo mane imti blogos mintys, kad netekau dar vienų šeimos narių.....Paliečiau simltpelės, pradėjau verkti, jos buvo suakmenėjusios... mirė kartu vienu metu, broliukai Net dabar rašydama verkiu ir verkiu......

Avyte: rašo:Mano augintiniu atminimai:
Auginau žiurkytę, ji buvo 2 spalvų balta ir juoda.Galva ir galas balta, vidurys juodas.turėjo ilgą uodegą. Gyveno pas mane apie 3metus. Buvo graudu....
MJi mirė kai man buvo 6 metai. Aš buvau lauke ir žaidžiau su draugais, buvo atvažiavusi pusseserė ir ji paklausė:
- Ar žinai, kad netekai šeimos nario?
As labai pradėjau verkti kieme prie draugų, draugeliai pradėjo guosti mane.....
Grižusi namo klausiau tėvų:
- Ku mano žiurkytė? kur?
Jie tarė, kad jos nebėra.
Valgydama pietus, aš negalėjau valgyti nes labai labai verkiau.... Tai buvo mano pirma netektis......

Pusseserė atidavė smiltpeles jos pas mane gyveno 3metus. Mirė 2010-08-.... Grižusi iš mokyklos, ėjau duoti joms maistą, maniau juos miega, pajudinau narvą - juos nejuda, pradėjo mane imti blogos mintys, kad netekau dar vienų šeimos narių.....Paliečiau simltpelės, pradėjau verkti, jos buvo suakmenėjusios... mirė kartu vienu metu, broliukai Net dabar rašydama verkiu ir verkiu......

Labai tave užjaučiu

Avyte: rašo:Mano augintiniu atminimai:
Auginau žiurkytę, ji buvo 2 spalvų balta ir juoda.Galva ir galas balta, vidurys juodas.turėjo ilgą uodegą. Gyveno pas mane apie 3metus. Buvo graudu....
MJi mirė kai man buvo 6 metai. Aš buvau lauke ir žaidžiau su draugais, buvo atvažiavusi pusseserė ir ji paklausė:
- Ar žinai, kad netekai šeimos nario?
As labai pradėjau verkti kieme prie draugų, draugeliai pradėjo guosti mane.....
Grižusi namo klausiau tėvų:
- Ku mano žiurkytė? kur?
Jie tarė, kad jos nebėra.
Valgydama pietus, aš negalėjau valgyti nes labai labai verkiau.... Tai buvo mano pirma netektis......

Pusseserė atidavė smiltpeles jos pas mane gyveno 3metus. Mirė 2010-08-.... Grižusi iš mokyklos, ėjau duoti joms maistą, maniau juos miega, pajudinau narvą - juos nejuda, pradėjo mane imti blogos mintys, kad netekau dar vienų šeimos narių.....Paliečiau simltpelės, pradėjau verkti, jos buvo suakmenėjusios... mirė kartu vienu metu, broliukai Net dabar rašydama verkiu ir verkiu......

Didelė užuojauta tavo augintiniai dabar aukštai labai laimingi ir žino, kad tu jas labai mylėjai Neliūdėk

MisGrudge rašo:

Avyte: rašo:Mano augintiniu atminimai:
Auginau žiurkytę, ji buvo 2 spalvų balta ir juoda.Galva ir galas balta, vidurys juodas.turėjo ilgą uodegą. Gyveno pas mane apie 3metus. Buvo graudu....
MJi mirė kai man buvo 6 metai. Aš buvau lauke ir žaidžiau su draugais, buvo atvažiavusi pusseserė ir ji paklausė:
- Ar žinai, kad netekai šeimos nario?
As labai pradėjau verkti kieme prie draugų, draugeliai pradėjo guosti mane.....
Grižusi namo klausiau tėvų:
- Ku mano žiurkytė? kur?
Jie tarė, kad jos nebėra.
Valgydama pietus, aš negalėjau valgyti nes labai labai verkiau.... Tai buvo mano pirma netektis......

Pusseserė atidavė smiltpeles jos pas mane gyveno 3metus. Mirė 2010-08-.... Grižusi iš mokyklos, ėjau duoti joms maistą, maniau juos miega, pajudinau narvą - juos nejuda, pradėjo mane imti blogos mintys, kad netekau dar vienų šeimos narių.....Paliečiau simltpelės, pradėjau verkti, jos buvo suakmenėjusios... mirė kartu vienu metu, broliukai Net dabar rašydama verkiu ir verkiu......

Didelė užuojauta tavo augintiniai dabar aukštai labai laimingi ir žino, kad tu jas labai mylėjai Neliūdėk

Ačiū,

O štai ir mano istorija nors ir nelabai norėjau pasakoti Bet..........
Tai va buvo viena gera diena spalio mėnesi aš su draugu atėjome pas mane namo jis mes norėjome išalyti narvelį žiurkėnui. Tada aš išsiemiau žiurkėną pradėjau jį glostyti ir iš tos baimės jo vos neišmečiau. Jam ant nugaros buvo toks išaugęs kietas guzas. Tada jis dar buvo mažas man tai labai nepatiko ir aš praėjus keliom dienom nuvežiau pas veterinara jis pasakė. kad tai žiurkėno išsigimimas ar pan. Nu žodžiu taip turi būti. Bet man klaikiai nepatiko veterinaro žodžiai. Parsivežiau žiurkėną namo jis bėgo ratelyje, buvo linksmas ir net neatrodė, kad jam kas yra. Kitą dieną tai buvo šeštadienis ryte ėjau valgyti ir žiūru žiurkėnas vos pavaikšto išsigandau pamačiau kad tas guzas labai didelis o žiurkėnas nebevaldė galinų kojų. Jis lipo į 2 aukšta ir aš gavau jį užkelti kadangi jis nepaėjo. Baisu. Taip jis numirė.

Domantas rašo:O štai ir mano istorija nors ir nelabai norėjau pasakoti Bet..........
Tai va buvo viena gera diena spalio mėnesi aš su draugu atėjome pas mane namo jis mes norėjome išalyti narvelį žiurkėnui. Tada aš išsiemiau žiurkėną pradėjau jį glostyti ir iš tos baimės jo vos neišmečiau. Jam ant nugaros buvo toks išaugęs kietas guzas. Tada jis dar buvo mažas man tai labai nepatiko ir aš praėjus keliom dienom nuvežiau pas veterinara jis pasakė. kad tai žiurkėno išsigimimas ar pan. Nu žodžiu taip turi būti. Bet man klaikiai nepatiko veterinaro žodžiai. Parsivežiau žiurkėną namo jis bėgo ratelyje, buvo linksmas ir net neatrodė, kad jam kas yra. Kitą dieną tai buvo šeštadienis ryte ėjau valgyti ir žiūru žiurkėnas vos pavaikšto išsigandau pamačiau kad tas guzas labai didelis o žiurkėnas nebevaldė galinų kojų. Jis lipo į 2 aukšta ir aš gavau jį užkelti kadangi jis nepaėjo. Baisu. Taip jis numirė.

Didžiulė užuojauta, juk dabart Tavo žiurkėnas danguje be guzo, jis sveikas Na, visi gimstame ir mirštame, nieko nepakeisim, verta paverkti....

Jį palaidojau savo sode. Prie obels.

Užuojauta...

Domantas rašo:Jį palaidojau savo sode. Prie obels.

Labai vertingai jį palaidojai. Nes kiek esu mačiusi kiti žmones, net i šiukšliadėžes išmeta.... Žiauru....

Avyte: rašo:

Domantas rašo:Jį palaidojau savo sode. Prie obels.

Labai vertingai jį palaidojai. Nes kiek esu mačiusi kiti žmones, net i šiukšliadėžes išmeta.... Žiauru....

Niekada negalėčiau išmesti žiukrėno į šiukšliadėžę

Avyte: rašo:

Domantas rašo:Jį palaidojau savo sode. Prie obels.

Labai vertingai jį palaidojai. Nes kiek esu mačiusi kiti žmones, net i šiukšliadėžes išmeta.... Žiauru....

Mano draugas turėjo keturis žiurkėnus (ne iš k;arto augino po vieną) Tai kai kekvienas žiurkėnas mirdavo jis išmesdavo į šiukšlinę arba pro langą katinams.